skundininkas

skundiniñkas, -ė smob. (2) [K], Rtr, NdŽ, skuñdininkas (1) KŽ; R224, MŽ299,492, N, L žr. skundikas 1: Niekam neverti skundininkai tarp prastų žmonių, ypačiai tarp būrų, labai pasidaugsino prš.